pražiodyti

pražiodyti
pražiódyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. priversti ką praverti burną arba nasrus: Pats negers, pražiódyk ir įpilk Srv. Pražiódė ir supylo vaistus katinui Aln. Ligonį atlošus pražiodžiama, inkišama gerklėn šaukštelio kotą, apteptą medum su žąsių ar kiškiataukiais LMD(And). Žiūria dančių: pražiódo, dančius skaito [pirkdami arklį] Grž. Kai išpūsdavo karvę, susuka grįžtę iš šiaudų, išdegutuoja, pražiódo karvę ir išsižiojusią varinėja, da šonus pamaigo Alz. Kai cigoną reik pražiódyt i pripilt salyg snapu Erž. Paršioko yra vilkadančių, reikia pražiódyt ir išlaužyt Sdk. Pražiódyk žąsį i kišk [lesalą] Pb. Nors priėjęs pražiódyk juos, niekas nedainuoja (juok.) RdN. | prk.: Neturu su kum pražiódyti, gerklę atkišti (apie kyšį valdininkams) Krš. ║ priversti praverti (burną, nasrus): Kaipgi supilsi tuos vaistus, snukio nepražiódęs? Mžš. Pražiódyk snukį ožiuko ir įkišk žabuklį, kad nežįstų J. Pražiodyk snukį, pažiūrėsiu dantų Lnkv. Ištirpino porą [tablečių] čiobrelių nuovire ir, pražiodžiusi šaukštu burną, supylė vaistus J.Avyž. 2. prk. praskėsti: Žnyples padaro iš pagalio, kurį, praskėlus iš galo ir pagaliuką įspraudus, pražiodo rš(Kp). Sargas skubiai pražiodė reples, pakėlė jomis puodą J.Dov. ║ pradaryti: Tada ji staigiu judesiu pražiodė savo blizgantį rankinuką ir išėmė nuotrauką J.Mik. 3. refl. prasitarti: Vis žmonės prasižiódo Klt. Močia prasižiódo kiek, kad marti jau šitokia Klt.
◊ bùrną pražiódyti; pusè burnõs prasižiódyti prakalbti: I burnõs nepražiódė, kai liepiau pasimt močią Klt. Jie taip pat nė puse burnos neprasižiodė apie savo kelionės tikslą rš.
\ žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • pražiodyti — pražiódyti vksm. Pražiódė vai̇̃ką, kãtiną, ožiùką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apžiodyti — tr. priversti apžioti: Apžiodęs čia šitai, papjovęs po kaklo Vž. žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžiodyti — tr. atverti: Burną atžiodė ir man visus po vieną dantis išrinko iš burnos LTR(Slk). žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžiodyti — tr. Š 1. priversti atverti burną, nasrus: Išžiodęs kišk, jei nori, anam – nevalgo, i viskas End. Pūtė pūtė, atpūtė jam dvasią, tiesiai į gerklę, išžiodę Sdb. Išžiodei arklį, pažiūrėjai dantỹs ir žinai, senas ar ne Ds. Išžiodė [paršą], dasderino …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prarakinti — 1 prarakìnti tr. pražiodyti: Prarakìnom su šaukščiuku dantis, įpylėm vaistus, i tu atsigavai Rs. rakinti; aprakinti; atrakinti; įrakinti; išrakinti; parakinti; parrakinti; prarakinti; prirakinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pražiodinti — žr. pražiodyti: 1. Kap pražiodìno [arklį], dantys kreivi matės Knv. Jei nori telią pagirdyt, pirmiau pražiodyk Rod. Brūžina tuos dantis pražiodìnę jam Graž. Reik pražiodinti tą ešeruką i ištrauksam gembelę Pln. Tą, pražiodinę burną, vartino… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razžiodyti — ×razžiodyti (hibr.) tr. priversti išsižioti: Anas razžiodino jį Šlčn. žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sprangtis — sm. pagaliukas burnai pražiodyti ar užkišti: Mergaitei sprangtis į burną įdėtas buvo LC1885,44. Jie į burną kalbėjimo trikinimui kokį sprangtį įkišdavo prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiodyti — žiodyti, o (žiodžia Š), ė DŽ, žiodyti, žiõdo, žiõdė Pns caus. žioti. 1. versti žiotis: Žiodyte išžiodžiau gyvulį J.Jabl(Pšl). Žiodyk veršį ir įpilk gėralą į jo gerklę J. Matijušas pasistiebęs žiodė drigantą ir žiūrėjo į dantis rš. Karvele, tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”